ir ne, aš negalėčiau to ar ano net jei tai padaro manę, kaip tu sakai atskalūnu.... Nes aš nematau laimės, nematau prasmės ar 5 ar 8 ar tebūnie 10 tūkstančių per mėnesį, kas iš to, jei aš neturiu laiko kada leisti tuos pinigus.... Koks mano reikalas dabar, ko man reikės senatvėj ir apskritai jei būčiau žinojes, kad gyvenimas būtent toks, vargu ar būčiau pasirinkes gyventi.... Visa tai taip tusčia ir beprasmiška, darbas, miegas, darbas, sexas, miegas, darbas, pramogos, miegas.... Vieni sugebame džiauktis tokia gražia rutina, kiti nesuprantame net kad tai rutina. Deja, man tai kelia šleikštulį, tebūnie aš silpnas, bet jei atvirai nenoriu gyventi... Geriau visai negyventi, nei gyventi ilgą ir tokį patį gyvenimą, geriau visai negyventi, nei būti įkalintam kartu su milijardais, pinigų vergijoj.. Nžn šiandien ta dieną, kai gyvenime ateina dar vienas lūžis, bum ir supranti, kad nėra jokios prasmės tame ką darai. Gal aš tiesiog nesugebu susitaikyti su tuo, kad mano jaunos dienos į pabaigą ir aš turėčiau galvoti apie ateitį, žiūrėti į viską rimčiau, rasti savyje vietos gailesčiui, rasti galvoje vietos idėjoms, bet man tai px. Atleiskit, aš pabandžiau ir man nepatiko, netiko. Pagalbos šauksmaS? Ne... tiesiog svarbu suprasti, kad ateina laikas atsisveikinti..... Vieniems ateina vėliau, kitiems anksčiau, treti patys pasirenka kada ir kur............

O tu ar norėtum?