Ne, nereikia.

Pirmiausiai pradėsiu nuo parūkymo, o paskui parašysiu ką nors tokio, nuo ko nuvažiuos stogas....
Kartais norėčiau, kad į manas duris pasibelstų Neo ir pasakytų jog gyvenu matricoje, kad realybė neegzistuoja o tikrovės nėra. Ar tiesiog vėl norėčiau turėti keletą  skirtingų gyvenimų kaip Mr.Nobody. Nesvarbu, kad tada kai turėjau gyvenau sumautai... Vis dažniau nugrimstu į Mažylio-antanukus kaip senais laikais ir kartu vis rečiau žvalgausi per petį atgal.... Dabar manę kamuoją vienas žmonijos reikšmingiausių klausimų "Būna blogas žentas, ar bloga uošvienė, jei jie nesutaria" Ir dar daug visokių keistų dalykėlių vyksta mano nespalvotame gyvenime, tie dalykėliai tarsi stengiasi manę gražinti į lapkritį, bet jie nė velnio nesupranta, kad aš nė už ką ten negryšiu.

Nervina kai žmonės bijo laimės ir tai pabrėžia kiek vienai progai pasitaikius, nervina, kad imu gyventi Radioheadais ir nervina netobulas pasaulis. Grėčiausiai aš vėl įsisukau į tuos jausmus, nuo kurių dar ne taip senai norėjau pabėgti. Tik šį kartą viskas atrodo šiek tiek kitaip, viskas atrodo tikroviškiau ir nesijaučiu lyg pasakoje, gal tai ne fucking įsimylėjimas o tas tikresnis jausmas.

Nemėgstu kai sako " Kaip baisu, kaip baisu, koks tu geras" ir kai pasakai jog tau tai nepatinka, tyčia padeda smaila, lyg tai ištaisytų žodžius kurie jau pasakyti. Negaliu depresuoti, nes esu per daug užsėmes Kempiniuko paieškomis, nes manau, kad tik jį radęs galėsiu pasakyti "I very happy".

Gyventi velniškai sunku, nerandant savo kišeninių dievukų... Ilgiuosi ilgų plaukų ir pochui laikų. Pasikeites amžiaus cenzas privertė susimąstyti, o koks aš busiu dar po 20metų, ar išvis būsiu. Pasiilgau mamos, kai kažkas nevertina, kad ją turi. Pasiilgau vasaros!! Sėdėti terasoi, gerti vyną, naktimis maudytis nuogam, nematant mamai rūkyti žolę ir mylėtis, mylėtis visur. Sekmadieniais nenoriu kilti iš lovos, noriu pusryčių į lovą, noriu sumuštinių su agurku ir F1 tranclecijos per Tv3.

Aš noriu tavęs, bet privalai liautis bijojus mano norų, nes tai manę skaudina. Mes abu puikiai žinome kaip aš nemėgstu skausmo. Aš kaip bailus šunelis, gyvenime tiek atspardytas, kad lai joks žmogus prie manęs nesiartina per kojos ilgį.... Įkąsiu.

Dangaus terapiautai, sakė, kad jiems nusispjaut ant mano likimo..... Jei juos sutiksit perduokit, kad aš vistiek juos myliu.