Iki ketvirtos valandos nakties, gulėjau lovoje ir žiūrėjau į lubas. Aplankė suvokimas kokia tikroji posakio "rytas protigesnis už vakarą" prasmė. O prasmė ta, kad kas ryta sakau vakare atsigulsiu anksčiau, o vakare sakau, ai px kaip nors atsikelsiu.
Mano blogas neturėtų kelti niekam jokių emocijų. Taigi nekaltink manęs dėl savo prastos nuotaikos. Čia nėra manęs ir nėra tavęs.

Gulėdamas lovoje, naktį, galvojau apie vitražus, nežinau kodėl. Gal tiesiog prisiminiau, dailės egzą o gal  šiaip paskendau senuose vaikystės prisiminimuose, kai dar drysdavau įkelti koją į bažnyčia. Pasiilgau velykinių mišių, kurios kažkada mano širdį pripildydavo džiaugsmo. Man gal būt net gaila, kad manyje apsigyveno demonai, pikti ir durentys man į širdį, vos pagalvojus apie dievą.

Bėda tame, kad didžiausias demonas tai aš pats, ryjantis savo sparnus, kad mano siela būtų laisva. Siela vis dažniau gramzdinu į apsiseilėjusius sentimentus, tuo tarpu pats, keliauju į sacharą, tikėdamasis ten rasti bevardį savo narkomaną. Jis sukurs man laužą ir pagirdys vynu, po ilgos kelionės. Jis papasakos man koki jautrūs vėjui yra mūsų protai ir kaip išvengti žaibo stovint ant namo stogo.
Stovėjome ten dviese, jis ir aš. Buvau jaunas, ir mano oda dar nebuvo susigarbanojus nuo rūkymo. Žaizdavom dievus, aš beabėjo budavau Dziausas, o jis kaip visada tiesiog Narkomanaz.  Šypsodavomės saulei ir vergdavom kartu su lietum, o kiek daug mums reikšdavo žaibas. Jis nublogždavo mus ant pilvų ir užsidengia akis mes šaukdavom, Ąrėjau išeik, nes kitaip tapsi mūsų dar viena auka.

Pamenu tą rytą kai nuėjau su juo susitikti ir jis nepasirodė, mintyse iškart pergalvojau, kas galėjo nutikti, mano rojaus paukštė išskrido, ir likau be sparnų. Jis perdozavo, o tiek daug gyvenime dar turėjau iš jo išmokti.

Tokiomis dienomis kaip ši, man reikia susigalvoti, tris norus. Viena gražų, viena baisų, o trečias nesvarbus. Man to reikia viena tam, kad turėčiau motyvacija augti, evoliucionuoti ir šypsotis tau. Taip, tau, nes tik tu esi vienintelis ir nepakartojamas mielas žmogau.

Shamas- draugo memuarai.

Šendien lygiai penkeri metai, šendien man sunku.