Pavasaris!

Ponas M tyliai pabunda, jį pažadina saulės spinduliai glostantys jo veidą. Hmm pavasaris pagalvojau aš dar tyliau. Visada gyvenime elgiausi taip, kaip norėjau, besaikis svaigiųjų gėrimų vartojimas, daug moterų ir mažai sveiko gyvenimo būdo. O dabar kažkas pasikeitė, nežinau pasikeičiau aš ar mane supantys žmonės. Pavasaris!! O aš antra diena iš eilės vos sugebu laikyti ašaras.... Kai parvykęs namo esi pasitinkamas žodžiais "Na čia dabar?" susimąstai, o gal nebe reikalo nemėgsti savo artimųjų.....

Mano sapnui nėra galo, aš niekaip nesugebu atsibusti kaip Ponas Niekas. Man patinka kaip tu šypsaisi, tardama žodį pavasaris, bet man nepatinka, kad aš jau nebemoku šypsotis su tavimi. Gyvenimo ideologijos manę išmokė, kad tikrasis mūsų priešas esame mes patys, o ne kas kitas. Bet aš negaliu nustoti kariauti su savim, nes pasidavęs  sau aš neabejotinai pasiduosiu ir gyvenimo vingiams.

Alchoholis mano religija, tai mano Tėvas ir Mano motina, tai mano išsilaisvinimas iš mano praeities, dabarties ir ateities. Ir niekas nėra vertas pakeisti jy, nes niekas kitas nenužudys Manes grėčiau už ji, nes niekam kitam aš neleisiu to padaryti tik jam, nes jis žudo lėtai trindamas mano smegenis, lėtai naikindamas mano neuronus, nes jis žudo mane tada, kai aš esu euforijoje. Geriau, geriu ir gersiu. Kai geriu aš šypsausi, arba liūdžiu, bet jai liūdžiu tai ne dėl praeities, liūdžiu dėl dabarties, kai geriu viskas lieka toli toli. Ir aš neatsisakysiu to dėl nieko gyvenime, nesvarbu koks brangus dalykas man tai būtu. Nes niekas kitas negali man padaryti to, ką padaro jis. Iškreiptas mąstymas, bet man px.

Tai tiek, susipažinau su savo beprotybe. Vėliau susipažinsiu ir su savimi.