Kai laidojant gyvūną skauda labiau nei laidojant žmogų, mintyse galvoju, kad esu nesveikas. Iškreiptas realybės suvokimas, iškreiptas požiūris į žmones ir dar daug visokio mėšlo mano galvoje šiandien.
Rytas prasidėjo 7,20h nes 8h jau turėjome būti pas veterinarą..... Ir kai atsidarai duris ir matai ta padarėlį nebekvėpuojantį užlieja kažkoks baisus jausmas, kurio negaliu apibūdinti net sau ir nesvarbu, kad dar pusvalandį žiūrėjau į jį gulintį ir šaukiau jį vardu, naiviai tikėdamasis, kad jis atsistos, pavizgins man uodega ir linksmai nušuoliuos į mašiną. Deja, mano naivumas baigėsi, keletos metrų duobe, juoda paklode ir ašarų pakalne..... Nes berniukas kuris neverkė ėmė ir pravirko, nes nežmogiškai sunku, kai laidoji ta, kuris buvo toks artimas širdžiai, artimas sielai. Pamenu, kaip jis atsidūrė mūsų šeimoje prieš 9-10m. Atrodo, pamenu viska, ką dabar geriausiai būtų pamiršti, sunku, nematau klaviatūros....

Mielas Tairi, tu dar vienas mano žvaigždūnas danguje, kurį globos mano angelai sargai.....