O mano meilė kitokia, supratus tai jaučiuosi neįtikėtinai gerai. Manes nejaudina tavo ašaros, aš nejaučiu kaltės už tau sukeltas blogas emocijas, aš dar didesnis antžmogis nei buvau iki šiol, bet tai nereikškia, kad nieko tau nejaučiu. Nes jaučiu atrodo daug.... Žinau kad sunku, kai aš neatsiprašinėju, sunku kai skaudinu. Imu bijoti savęs, nes tavo ašaros man kėlė šypsena. Nesigailėti, vienas svarbiausių mano prioritetų mano naujame pasaulyje, aš turiu tapti toks pižonas kokio dar niekas nematė. Ir aš nemelavau, sakydamas, kad plaukų aš nesikirpsiu, nes nesikirpsiu jų vien tam, kad iškreikšti savo anarchija tavo taisyklėms.

Vasara ant nosies, su lyg ja, vėl gryšta mano paauglystė. Nerūpestingos dienos, nuostabios naktys, meilė, pochuizmas ir viskas kas daro mane tokiu, kokiu noriu būti. Kai kurie dalykai visiškai nesuderinami, bet aš žinau, kad kažkokiais būdais visada sugebu tai suderinti. Beliko viena sumauta savaitė ir aš išlaisvinsiu save. Bijau tik to, kad tau tikrai nepatiks tai, ką tu pamatysi. Bet, jei aš nepatinku koks esu, tuomet aš ne tau.

Aš lyg rojaus paukštė, ryjanti savo sparnus, kad mano siela būtų laisva. Niekada nepamiršiu, to, kas nenorėjo būti užmirštas.

Paauglystės įprasminimas: