2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Kiek vieną dieną darosi vis sunkiau, kovoti. Kovoti su pačiu savimi, nes toki orai kaip šiandien ragina manę kuo grėčiau viską mesti ir bėgti bėgti bėgti. Ne mano parkės dėl mano praeities ir maniškės dėl dabarties. Pripažinkim, derinukas neblogas. "Mes tyliai verksim, nuleidia galvas viską keiksim, bet aš tikiu vistiek suprasim, tu pasislėpsi aš surasiu". Turiu pasakyti, kad keturios mano namų sienos po truputį ima manę žudyti ir greitu laiku mums teks kažką keisti, noriu kristi į naktinė rasą, vartytis joje ir kalbėti apie AB "Krybo" įkūrimą. Noriu šešių pakelių semkių, stebuklingo titltuko ir NSO stebėjimo. Noriu maudytis nuogas arba su drabužiais tai neturi jokios reikšmės, svarbu, kad ne keturios mano namų sienos. Namų kuriuose imu jaustis kaip durnyne, sienos baltos, lubose bet koks taškelis man jau pažystamas iki skausmo. Ir kas geriausia, trankant galvą į tas sienas, jau nebeskauda. Matyt kažkas tyčia jas paminkštino.

Vakar rūkydamas priėjau išvados, kad grėčiausiai esu pasmerktas pasenti vienas. Nes žmogus kuris sentų su manim būtų arba labai nelaimingas, arba turėtų turėti gabumų daryti nelaimingu manę. Kitaip tariant matyt turėčiau jį mylėti ilgiau nei tris metus. Kas manau, man faktiškai yra neįmanoma.

Prieš daugiau nei 30min man turėjo būti išjunkta elektra, laukiau laukiau, bet kaip yra taip yra. Tai nutariau paskiesti jums, apie tai kokios gali būti bjaurios uošvienės. Na bjauri sakyti, kaip ir negalima nes nepažystu, bet tikrai nėra stebuklas. Esu kaltinamas, tuo, kad jos tėvukas buvo ištremtas į sibirą. Dar jaučiu kokia prostitucija ir alkoholizmu. Dar net neabejoju, kad esu laikomas buku ir didžiausiu šiknium pasaulyje. Parašysiu Obamai laišką, prašydamas nekariauti Libijoje, nes drūk kils trečiasis pasaulinis karas, tai dar ir tuo neabejotinai apkaltins. 

Atsiprašau. Bet kitaip nemoku, gal visko per daug susikaupė ir jaučiu tokį begalinį norą išdaužyti kam nors snukį. Kaip pavyzdingas soc. darbuotojas. Bet juk mes taip pat žmonės. Čių čių čių mano demoniukai, pareikit namo, nes tėveliui liūda be jūsų. 

Ai beje, ėmiau sulaukti dėmesio iš tos, iš kurios baisu jo sulaukti. Į pasakymą gražiai atrodai atrėžiau tradicinį Nu. Bet kaškur giliai, kažkas sukirbėjo ir pagalvojau, kad dėl šventos ramybės, pasiplausiu. Tikriausiai, ji trokšta nukirsti man galvą ir pamauti ant kuolo, kokioi sacharos dykumui, kad išbadėja grifai galėtų maitintis manimi. 

P.s Elektros taip ir neišjungė. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Patylėk!