Pasvėriau gyvenimą savo su baimės sparnais
Keliavau iš rojaus deimantiniais takais, pas tave.....
Nupiešei laimę man rasotam lange
Norėjau atleisti, ieškojau, deja.... Kas tu?
Baimės lyg nėra, toli jau esu
Dar truputį ir būsim kartu!? Ne, ne ša gana!
Mano akys pavirto varpais, gal norėtum paskambint
keisčiausiai garsais?
Liūdi, kodėl? Kame problemą? Ar tokia baugi ta auksinė
šviesa?
Atsidaro durys, kas kart panorėjus.....Gal nustokim
bijoti mes vėjo?
Gal apglėbkim vienas kito pečius?
Tik tada pasijus jis SAUGUS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Patylėk!