Sėdi vaikas vienas tamsoje, galvoją kas bus
Galėtum paskęsti jo galvoje, kaip jūroj dangus
Viena mintis seka kita lėtai, nėra išeities
Kaip veidrodžių seni atvaizdai, nebijo mirties
Kažkur šalia gretimam kambarį, miega saldžiai
Visos jo mintys ir sapnai, kuriuos pamiršai
Sėdi vaikas vienas tamsoje, jaučia kas bus
Rytui atėjus, vėjui nurimus, nebepabus
Šypsenos plačios jo galvą aplanko, aukštai danguje
Dabar vien tamsa pasitikėti jis gali, deja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Patylėk!