Rūkas

Atmerktos akys ryte, stebi mano vidų

Kol viso pasaulio šviesa, ieško išėjimo.

Mažo vaiko rauda, veržiasi iš mano burnos,

Kur ta šypsena, kuri lankė dienas kažkados.

Kažkur dingo diena

Vėl nespėjau suprast

Kur manieji namai

Ar tai tavo sparnai?

Negaliu paleisti šviesos, nenutildau raudos

Apsuptas vėjo jaučiuos kaip toliuos senuos.

Kur pradingo balsai, ar aš toks  jau senai?

Apsupo mane skaniausi kvapai.

Nuvytusios gėlės languos

Niekas negrįžo tenai

Kieno šie žiedai?

Tamsūs namai.

Vėl baigės daina, be minčių galvoje

Nepavyko paskęsti vienatvės litre.

Palaikytų bepročiu drugeliai manę

Jei žinotų kaip noriu, atsidurti rūkę.

Šypsos mirtis

Paragauki medaus

Tavo laikas brolau

Dar ne greitai išauš.

Gyvenu jau senai, tik vėjo balsai

Man kartoja, gyventi kaip, tu dar nežinai.

Kartais lyją lietus ar aplanko šviesa,

Negaliu dar suprasti kur mano vieta.

Veidai svetimi

Tėvo rauda

Kaip gali tu nekęsti?

Ko jau nebėra.

Širdis ta pati, tik keičias laikai

Mano meilės, žodžiai, įvairiausi vardai.

Savęs nekenti, pamėgt negali

Į sapną vėl ir vėl nugrimsti.....