Seniai jau aš nesirimuoju
Seniai mintis jau išbarsčiau
Seniai nekėliau savo kojų
Seniai prie upės nebuvau
Varpus senus seniai girdėjau
Seniai klausyt atsisakiau
Seniai ėjau sena alėja
Seniai tavęs nebučiavau
Jaunam mieste senis gyvena
Sena senatvė lanko jį
Seniai liūdėt jam tapo gera
Seniai jo mūzos praeitį
Aplink visi yra išminčiai
Jam eina oda pagaugais
Toli toli beliko puodžiai
Lipinę dangų kažkadais
Pavyt tave norėjo senis
Parodyt nuotrupas dangaus
Pastojo jam duris auksinis medis
Tas kur išdygsta po lietaus
Seniai jau nieko nebeliko
Seniai jau saulės nemačiau
Seniai labai drugiai išnyko
Seniai jau senis aš tapau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Patylėk!