2012 m. liepos 22 d., sekmadienis

Pokalbiai su savo vidiniais organais veda tik link vieno, veda ten kur nepažystamieji neranda sau vietos net tada, kai jų priešai jau senai po velėna. O paslaptingas vyras, kvatoja žiūrėdamas nauja, family guy serija ir jam nusipjaut ant tų kurie šiuo metu nedaro nieko, arba daro viską, kad išgyventų, nes jis gyvena, giliai užsikasęs savo gyvenime, užsimerkęs. Visuomenės veikėjai, tai tik maži parazitai didelėje sistemoje, kuri egzistuos dar amžių amžius, nes aš per kvailas padėti tau, o tu man. Net kalbėdamas su savo smegenų vingiais tu negali pasakyti kodėl ežiai seilioja savo spyglius pavasarį. Nes to negali pasakyti niekas ir taip užpisa beprasmės dienos, meilės, alkoholis, sportas, sexas visa tai jau senai patapo, tuo, ką eilinis pilietis vadina kasdienybe, o aš ir mano smegenys jau imame tai vadinti, apsižiok gi vamzdį pagaliau. Pabodo, beprasmės dainos apie nieko, pabodo prasmingi rimai, apie viską, nes viskas jau tampa niekuo, prasmė ne ten, kur jos dažniausiai ieškome, ji ten kur dažniausiai neįstengiame jos rasti. Sunku suvokti, kad visos knygos malkoms tiks, sunku, kai esi daužomas pats savęs iš vidaus, nes tu kali, kali kalėjime iš kurio yra tik vienas išėjimas, nes tai gyvenimo kalėjimas.

Tik vieniša žvakė, imant vyno taure, trumpai sušildo jo rankos pirštus, jis tyčia padeda taure, arčiau žvakės, kad patirtų ta maža malonumą. O jūs skaitot, tai nesuprasdami, kas tai per mėšlas, bet patikėk manimi, man sako mano smegenys - didžiausias šūdas tai kalėti, savo meilėje, savo gyvenime, savo mintyse. O išsilaisvinimas atrodo toks sunkus...... MANO DEMONAI LAUK, MANO DEMONAI LAUK, MANO DEMONAI LAUK....



MANO DEMONAI LAUK.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Patylėk!